šiek tiek visko apie nieką

buvau. pamačiau. išgirdau. tą, kurio tikrai niekada nesitikėjau pamatyti gyvai. ozzy osbourne. galvojau, kad arba numirs, arba tiesiog neatvažiuos niekur arti. ir štai, vakar stoviu pilnoje siemens arenoje, su tūkstantine minia jo gerbėjų ir laukiu. nervingas parūkymas aptvarėlyje lauke ir žvilgčiojimas į laikrodį. šalia draugai senberniai. viskas nerealu, tik kad brolis dingęs. susiskambinom prieš koncertą, jis, mat, nusprendė pagroti su Siela valandžiukę, o paskuj, kai jau bus baigusi pasirodymą apšildanti grupė Black Label Society, atlėkti į koncertą.

Dar berūkydami išgirstame BLS, bėgame į salę. Zakk Wylde pradeda pasirodymą su anglišku punktualumu. draikosi po sceną, dainos gražios, bet viduje kirba kažkoks nerimas. Kaip ten Ozzy? ar jį atneš suvyniotą į paklodę kaip kokią mumiją, leis jam pastovėti ant scenos ir paskuj vėl nuneš? z.wylde groja pusvalandį. skelbiama 15 minučių pertrauka. nerimas auga: tuoj bus ozzy. brolio nėra. nekelia ragelio, nerašo – groja turbūt :/ išeinam parūkyt. aš jau sunkiai valdausi.

pagaliau. lygiai po 15 minučių pertraukos suskamba Orfo “Carmina Burana”. pilna salė ištempia kaklus ir žiūri į sceną, kurioje netrukus pasirodo OZZY. taip, susenęs, bet ne, nekretantis ir anaiptol nesustingęs. pirma daina – Bark at the Moon.  iškeliu rankas į viršų ir negaliu patikėti tuo, kas vyksta. ozzy čia, toje pačioje salėje kaip ir aš. vaikystės – paauglystės dievukas prieš mano akis. tas, kurio pirmąjį CD išgirdau po to, kai tėvai padovanojo jį kalėdų proga. Manau, kad visiems, kurie tikėjosi išvysti pusgyvį senioką, žandikaulis atvėpo lygiai taip pat kaip ir man: jis šokinėjo, lakstė, plojo, užvedinėjo publiką, liejo ant minios kibirus vandens ir keikėsi visiškai taip pat, kaip savo senuose koncertuose. nuoširdumas? nežinau. tačiau visas pasirodymas nuo pradžios iki galo alsavo gyvybe ir jėga. Tiesa, nebuvo galvų šikšnosparniams kandžiojimo, šlapinimosi ant publikos ir girtuoklio siautėjimo. Portalas VTV prieš pasirodymą rašė:

Nuo kitų artistų ir grupių pasirodymų, vykusių mūsų šalyje, „Tamsos kunigaikščio“ koncertas skirsis tuo, kad jo metu atvykstantys muzikantai visiškai nevartos alkoholio. Iš Ozzy Osbourne lydinčios komandos gautas detalus maisto ir gėrimų sąrašas nustebino ne tik organizatorius, bet ir roko gerbėjus. Pasirodo, Ozzy Osbourne viešnagės metu neužsakė jokių alkoholinių gėrimų.

scenoje atmosfera buvo blaivi, pasiutėliška iš brandi vienu metu. senasis ozzy dar turi smarvės, kuo aš buvau daugiau nei maloniai nustebinta.

Visos dainos žinomos: tiek senos Mr Crowley, Crazy Train, etc., tiek naujos, tokios kaip i’m not going away ar here for you. O kai užgrojo “mama, i’m coming home” – visa salė uždainavo kartu, o aš negalėjau nustot šypsotis. kažkada labai seniai man faktas, kad jis po kiekvieno turo skambindavo savo žmonai ir sakydavo šią frazę (mama, i’m coming home), pasirodė man toks mielas.. o ir pati daina, kad ir kokia nuvalkiota būtų, man labai graži.

stovėjau išsižiojus, dainavau, plojau, rėkiau, šokau. ko tik nedariau. išėjau suprakaitavus ir laiminga, pirmą kartą nusispjaut buvo ant ŽIAURIAI prasto garso. tik vienintelis dalykas temdė nuotaiką: brolis taip ir nepasirodė koncerte. susiskambinom – paaiškėjo, kad jis baigė groti panašiu laiku kaip ir ozzy. kągi. nusigavom su gerbiamaisiais senberniais gediminu ir tadu į Artistus, ten aš išvadinau sirgedą rupūže, brolį – dunduku ir šiaip labai siautėjau. vietoj atsakomosios reakcijos ar gynybos iš aurio sulaukiau kvietimo į jo gimtadienį, o su broliu sutariau, kad jis ozzy vistiek pamatys…

taigi ryt ryte vežu brolį stotin: jis važiuoja į taliną, kur ozzy pasirodys kažkokioj arenoj, kurios pavadinimo neprisimennu. vienas, nes kompanjonų neatsirado. tikiuosi, kad bilietą gaus, nes čia turbūt paskutinė galimybė pamatyti ir išgirsti osbourne’ą. šaunuolis bro. labai tikiuosi, kad jis turės šansą stebėti šėlstantį ant scenos senolį. jis vertas labai daug.

per daug turiu ką parašyti, kad rašyčiau. ozzy, ačiū, kad daug prisidėjai prie mano paauglystės. :)