vienas pirštas (bet ne nykštys) rudeniui
užpuolė rudeniniai liūdesiai, rūpesčiai ir šiaip toks metas, kai viskas aplink rodo, kad esi niekam tikęs. tylūs ar garsūs priekaištai visame kame arba ignoras.
ir šiandien bedirbdama ir apsėsta tokių minčių gaunu sms:
Maloniai kviečiame atvykti į Nac. Kraujo centrą duoti kraujo. Laukiame Jūsų. Žolyno 34, Vilnius.
Na va. kažkam vis dėlto užsireikė :) dūšioj ramiau. kitą savaitę važiuosiu nuleist garo :)
Spalis 19, 2007 at 10:47 am
Niu niu, baikite! Jus mums reikalinga. Kaip mes be jusu?
Spalis 19, 2007 at 6:22 pm
ooo kaip as tave suprantu. .. :)
toks metas – kai reikia susikasti dantis, susiverzti dirzus, apsirengti tamsius rubus ir nieko nesitiketi.
kaip nors prasinesti per tai.
juk po to ateis salna, ir sniegas, ir musu sirdeles gal kiek pakiles tas grozis, nors ir saltas.
;D va kokia as lyriska :)) bet o tai kas dar belieka..