šiek tiek visko apie nieką

Hm. pliusas uždėtas ant dar vieno renginio. netikėtai nelauktai pabuvojau Adamso koncerte. mano pomėgis vaikščioti po koncertus jau seniai žinomas. nesvarbu, mėgstu ar nemėgstu grupės/atlikėjo, bet šou visada įdomu. tačiau mokėti 180Lt už bilietą man pasirodė pernelyg kvaila, taigi galvojau, bala nematė to dėdės pūlinio su savo snarglėtom dainelėm. ir štai čia atsiranda brolis su savo pažintimis ir paslaugomis organizatoriams, parūpina įėjimą. na lemta tai lemta man tą adamsą pamatyt. nuėjau. pamačiau…

Delfi rašo:

Pirmadienio vakarą pilnutėlės „Utenos pramogų arenos“ stogą kilnojusį kanadiečio dainininko Bryano Adamso koncertą tikriausiai galima vadinti vienu kokybiškiausių ir įsimintiniausių šių metų koncertų, vykusių mūsų šalyje.

O štai koncerto gėriai mano akimis žiūrint:

Gėris Nr.1: GERAS GARSAS
Iš tiesų, muzika skambėjo puikiai. turbūt pirmą kartą Utenos arenoje viskas sureguliuota buvo beveik idealiai. iš pradžių stovėjom gana netoli scenos ir iš šono, tai nelabai ką galėjau pasakyt. savo laimei, man pasidarė tvanku ir užėjo noras išeit parūkyt, paskui stovėjau per vidurį. maloniai nustebau :)

Geris Nr. 2: PUIKŪS MUZIKANTAI
Nėra ką pridurti :) groja savo amato meistrai.

Geris Nr.3: ŠILTAS BENDRAVIMAS
Pirmos keturios (?) dainos praėjo be jokio dėmesio publikai. jau buvau pradėjus galvoti “gaidelis, amatininkas. atgros ir nueis kaip koks kiaulinas”. o tada jis pasakė frazę, nuo kurios tie 5000 su viršum žmonių taip suošė! “My name is Brian, by the way”. hehe. na ir prasidėjo. kalbino publiką, kvietė panelę sudainuot su juo kažkokią dainą (persiprašau, tikrai nepasakysiu kokią – nepažįstu aš tų kūrinių), pasijuokėm smagiai iš jų pokalbio apie tai, ką ji studijuoja (business management… verslo vadyba – kaip originalu!). Bet vakaro vinis vis dėlto buvo mergyčka, kurią pasikvietė pašokti per kitą dainą besibaigiant koncertui su kitomis 3. paprašė: “dance now!”. ta turbūt pagalvojo: “šokti tai šokti..” ir pamėgino padaryti stage diving: nunėrė nuo scenos į besiskiriančią aplink ją minią, palikdama priblokštą dainininką ant scenos, kur jis ištarė “you were supposed to dance! :-O”. paskui adamsas juokavo, lygindamas tą atsitikimą su istorija iš Biblijos, kai raudonoji jūra prasiskyrė prieš Mozę. summa summarum, atmosferą kanadietis sugebėjo sukurti jaukią ir šiltą, nežiūrint žmonių gausybės ir neišvengiamos masofkės.

Gėris Nr.4: GRAŽŪS EFEKTAI
Kaip jau sakiau, viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių bastausi po net ir nelabai mėgstamų atlikėjų koncertus – šou. šį kartą neteko nusivilti: dvi scenos (viena nedidukė vidury salės, kur prasidėjo ir baigėsi pasirodymas, kita – įprasta didžiulė salės priekyje), šviesos efektai fone ir t.t.. Pakankamai paprasta, bet skoninga ir įspūdinga.

Gėris Nr.5: HITŲ IŠMĖTYMAS
Ok. eidama į renginį galvojau, kad žinau tik dvi adamso dainas: “please forgive me” ir tą, kur dainuoja su stingu ir stewartu (nepamenu tikslaus pavadinimo). pasirodė, kad esu girdėjus bent jau pusę kūrinių, nors pati nežinau, iš kur. kaip ten bebūtų, dažniausiai tokias dainas, kurias žino visi, grupės ir atlikėjai pasilieka “desertui”: po n-tojo biso sugrįžę sugroja alpėjantiems gerbėjams ir patenkintas šypsenėles (“aš irgi šitą žinau!”) nutaisiusiems diletantams porą iki vėmimo žinomų dainų ir pasitraukia. šičia buvo kitaip: ta pati “please forgive me”, “everything i do (?)”, “summer of (?) 69″, “back to you” ir t.t. buvo išmėtytos tarp kitų, ne taip plačiai žinomų dainų (nesu tikra dėl šios informacijos tikslumo, gal aš tiesiog atsilikusi ir nelabai ką žinau apie adamso hitus:)). taigi koncertas buvo vientisas, su vis blykstelėjančiais “perliukais”.

gal užteks apie tuos gėrius. dabar eilė blogiams.

o blogių, bent jau man, nebuvo :) renginys vėlavo nesmarkiai, žiūrovai nemindė batų, kompanija buvo smagi, afterparty namuose su broliu, Tomu ir Paulium irgi buvo jaukus.

žodžiu. bryan adams surengė gražų ir skanų reginį gerbėjams ir negerbėjams. seiliotas rokelis koncerte nuskambėjo puikiai. visomis prasmėmis.