šiek tiek visko apie nieką

Va čia yra nerealu.

“This is my life. I have battled and lost, struggled and won. I have had victory and defeat, and defeat in victory. I will never be over-matched or unprepared. This is who I am and who I will always be. I am Chris Benoit!”

Aha, aš kurį laiką žiūrėjau amerikietiškas imtynes. Aha, aš žiūrėjau tai kaip muilo operą, su visom intrigom ir peripetijom, suprasdama, kad tai nėra tikros imtynės, nėra tikras sportas. tai hm. pramoga, gal kiek keistoka, bet vistiek pramoga. Aha, Chris Benoit buvo mano favoritas. Aha, ilgą laiką netikėjau, kai išgirdau, kad anas nušovė savo žmoną su vaiku ir pats nusigalabijo. neįtikėtina visiškai atrodė.

Ilgai siuntėsi man tas filmas: Hard Knocks: Chris Benoit Story, dar porą dienų teko visokiais būdais mėginti paleisti jį su garsu. Dokumentinė istorija apie išsipildžiusią amerikietišką svajonę: kaip žmogus nuo vaikystės žinojo, kad nori tapti kovotoju, ir po 18 metų pasiėmė pasaulio čempiono diržą. Daug šneka pats Benoit. Šneka jo draugai, jo šeimyna, kolegos. Pozityvus filmukas. Pabaigoj ėmiau ir apsiašarojau štai dėl ko:

filmas baigiasi, kai jis laimi tą diržą. kai ištariama, kad jis – geriausias pavyzdys kiekvienam vaikigaliui, kaip reikia norėti ir siekti savo tikslo. geriau būtų daugiau ir nežinot, kad šito žmogaus (gal labiau personažo, bet vistiek) nebėr, kaip ir jo šeimynos, kad WWE, paskelbę apie jo mirtį, nutraukė savo šou ir vietoj jo rodė šitą biografinį filmą, prieš tai nepamiršę išreikšti gilios užuojautos jo artimiesiems; kad išaiškėjus tiesai apie dvigubą žmogžudystę ir savižudybę, ta pati federacija po truputį pradėjo naikinti viską, kas susiję su Benoit. Kad jo vardas
tikriausiai bus išbrauktas iš hall of fame. kad šito 40 metų vyro smegenys nuo daugybės sutrenkimų ir traumų pasirodė niekuo nesiskiriančios nuo 80 metų Alzheimerio liga sergančio senuko. ir kad jau niekas nebesakys, kad Chris Benoit kažkam gali būti pavyzdys, nors visą tą laiką jis būtent tokiu ir buvo laikomas.

panaši nuotaika buvo apėmus, kai sužinojau, kad Volk Han jau nekovos Rings federacijoj. Panašu buvo ir tada, kai perskaičiau, kad Jürgen Klinsmann baigė žaidėjo karjerą, kad Oliveris Kahnas nebebus pagrindinis vartininkas Vokietijos rinktinėj, ir kad Pierluigi Collina nebeteisėjaus. tokių sportinių kvailysčių mano galva prikimšta nuolat.

štai kas būna, kai žmogus neturi problemų :)

p.s. tą filmuką rekomenduoju pažiūrėt visiems. nesvarbu, ar įdomu tos nesąmoningos “kovos”, kur daužo viens kitą su kėdėm, kopėčiom ir kuo tik papuola. ten graži vieno žmogaus istorija. Hau.

šioks toks tribute