šiek tiek visko apie nieką

Vakaras nenuėjo veltui. pabėgau iš direktoriaus gimtadienio, kad pamatyčiau ir pavežiočiau nerealaus dydžio ir grožio ir dar nerealiau nelaimingą šunį. Lyg ir Argentinos dogas, bet sulysęs iki begalybės ir netekęs jėgų šuva gulėjo Santariškėse, prie vienų žmonių kotedžo verandos. žmonės, kurie patys bijo šunų, jau nekalbant apie šitokį milžiną, paskambino Vilniaus Pifui, iš kur apie jį sužinojo savanorė Karina. Ji nulėkė į visai kitą miesto galą, susirado nelaimėlį ir laukė. Nuvežėm šunelį į gydyklą, ten jam suleido antibiotikų ir vitaminų, pasvėrė (vos pastovintis ant kojų nuo bado ir nuovargio žvėris sveria 50kg!), davė vaistų nuo grybelio ir paleido. Kariną nugabenom su šuneliu namo, bet jis pradėjo urgzti ant jos nuosavo šuns Dryžiaus, taigi ji skambinėjo, kol rado, kur jis galėtų pernakvoti: Filaretų gydykloj. Teko pasiimti Sandrą kaip palaikymo komandą ir šturmaną, Filaretų gyvuliukų prižiūrėtoją, važiuoti pas Kariną, paimti ją su šunim, vežti į Filaretus. ten jį ir palikom su paklota sulankstoma lovele ir maisto bei vandens dubenėliais.

vargšas vargšas šuo. Sumuštas, žaizdotas, karpuotas, alkanas ir sušalęs, nuo antkaklio nutrintu kaklu. turbūt laikytas lauke, nors tokiems šunims vieta ten, kur šilta. na nepakelia jie šalčio. Kaip reikia stengtis, kad taip apleistum gyvūną, o paskui jį tiesiog išspirti. yra įtarimų, kad galbūt jis ruoštas kokioms nors šunų kautynėms, bet iš kitos pusės – snukis nesukandžiotas, ausys lyg sveikos, randų nesimato. žmones prisileidžia, ramus geras gyvūnas. ir toks nelaimingas :(

Labai tikiuosi, kad jam greitai atsiras geri šeimininkai, kurie rūpinsis Mingu ir niekada niekada jam nieko panašaus nebeiškrės. jei pavyks, rytoj važiuosiu jo aplankyt. štai kelios jo foto:

Jeigu kas nors susidomėjot ar žinote, kieno gali būti šitas šuva, ar nutuokiate, kas gali jo norėti ir galėti laikyti – labai prašau, praneškit.