šiek tiek visko apie nieką

Vis dėlto vakarykštis lakstymas nuėjo veltui. šuniuką šiandien nusprendėm pervežti į kitą stacionarą, kur jam būtų šilčiau ir jis sulauktų taip reikiamos priežiūros. susiskambinta, susitarta, vargšas Mingo nuvežtas. Veterinaras dėl visa ko atsivertė duombazę, o ten – 8 metų Mūras ir jo šeimininkas. Paskambino – iš tiesų, dingo prieš dvi dienas. Atvažiavo pasiimt, Karina ginčyjosi, kad negalima duot, šuo per dvi dienas tikrai negalėjo šitaip sulysti ir tiek ligų ir žaizdų prisigaudyti. štai apytiksliai šeimininko paaiškinimai:

Nekirpti nagai (išsiraitę į visas puses ir deformuojantys pėdas) – nes pats nusibrūžina vaikščiodamas
Nemaudytas kokį šimtą metų – ne išmaudytas šeriasi (!!!)
Nutrintas kaklas vos ne iki atviros žaizdos- netinkamas antkaklis kurį jis jau, atseit, pakeitė
Pragulos visur, kur įmanoma – visiems dideliems šunims jos atsiranda (taip taip, atsiranda, ypač jeigu šuo laikomas nerealiai geromis sąlygomis, pvz. voljere arba dar geriau – ant grandinės, kur neturi minkštos vietelės atsigulti ir yra priverstas miegoti ant kietos žemės)
Karpos ant viso pilvo ir vidinės kojų pusės – nekenkia šuniui, dėl to veterinarijoj pasakė, kad nebūtina jų gydyti
Liesas kaip dviratis – nes niekaip negali atšerti (spėjimas su didele tikimybe, kad maitina visiškom atliekom, o šuo turi daugybę kirminų, dėl kurių jis visai nestorėja. Vis dėlto panašiau į badą ir išsekimą)

Su tokiais gražiais ir logiškais paaiškinimais Mingo-Mūro šeimininkas pradėjo šaukti ant Karinos, mol kaip jūs drįstate neatiduoti mano šuns, visa mano šeima verkia nuo to laiko, kai jis dingo. berėkdamas išsitarė, kad šuo turi prabangią būdą (prieš tai dievagojosi, kad jis gyvena kambary ir tikrai laikomas geromis sąlygomis. WTF?). pažadėjo veterinarui, kad lankysis ir gydys savo šunį, pasiėmė jį ir išvažiavo. štai tokia istorija.

liūdna klaikiai. aš jau buvau beveik suradusi namus jam, Sandra buvo beveik pasišovusi pasiimti varguolį. Tikrai būtų jam buvę geriau. o šitas, atsiprašant, šūdagalvis paprasčiausiai atėjo ir išsivežė. jeigu nebūčiau mačius ir glosčius Mingo, gal norėčiau tikėti, kad šeimininkas susiprato praradęs seną augintinį, kuriuo nustojo rūpintis po truputėlį. bet kaip jį buvo įmanoma nustekenti iki tokios būklės – protu nesuvokiama.

sėkmės tau, gražusis šunie iš kitos planetos. labai ilgai tave prisiminsiu, ir tikiuosi, kad tau bus gerai.

P.S. čia ir čia yra Mingo istorija iš Pifas.lt pusės

This entry was posted on sausio 29, 2008 at 8:19 pm and is filed under šuo. You can subscribe via RSS 2.0 feed to this post's comments. You can comment below, or link to this permanent URL from your own site.