šiek tiek visko apie nieką

Štai ir viskas.  Baigėsi geriausias vasaros metas. Ne, ne braškės, ne ilgos dienos. Baigėsi Europos futbolo čempionatas, mane trims savaitėms prikaustęs prie televizoriaus lyg kokį invalidą prie lovos.

Apleidau vargšą Kuką, su kuriuos labai retai kada iki miškų nuvažiuodavom su buliukų chebra padūkt; užleidau namus, kurių beveik netvarkiau visą tą laiką. Visas dėmesys – fulei. Ir ką.

Vokiečiai. Mano amžini favoritai gavo sidabrą. Net nežinau, ar čia džiaugtis, ar ne. Aišku, tikėjausi aukso, bet su tokiu žaidimu kokį jie demonstravo šiemet, atrodo, įvyko stebuklas, kad jie apskritai į finalą pateko. Iškrito praktiškai visos komandos, kurios man bent kažkiek patiko: pirma Čekija, paskui Olandija. Liūdnokai atrodė pusfinalis, kur vokiečiai vos vos įveikė Turkiją. Ispanai finale atrodė daug geriau. Kad ir kaip būčiau nusistačius prieš teatrališką pietietišką futbolą, kad ir kaip mėgčiau artojišką savo vokiečių žaidimą, tenka tai pripažint: jie buvo geresni visame kame.

Gaila, kad baigėsi. Tuščia kažikaip liko. Bet turiu pasigirti: šįkart jau nesėdėjau ant bordiuro ir neblioviau, kai maniškiai pralaimėjo. Aha, blioviau per world cup 2006, kai pusfinalyje paskutinėmis minutėmis italai paskerdė vokiečius. Užaugt baigiu, ar koks čia biesas vyksta.

Tingiu truputį nagrinėt ir aprašinėt Lahm’o elgesį finale, lįst į Lehmanno pasąmonę ir bandyt suprasti, dėl ko jis buvo ne vartuose, kai jam įkalė įvartį.

Šiaip ar taip. Jau laukiu kitų metų, kai vyks atrankinės varžybos į pasaulio čempą. Susilažinau su Gediminu iš viskio, kad Lietuva papuls :D neturiu kur dėt viskio turbūt, bet hemhem. reikia tikėti savais, kaipgi kitaip.

Ir šiaip. Atrodo, kad po šio maratono šiek tiek gali pasikoreguot mano asmeninis gyvenimas. ir jeigu taip, galėsiu dėkoti arba kaltinti rėkavimą ir pykčius su televizoriumi knaipėj Pas Rudolfą II :) kol kas viskas puiku. O kryžiuočiai turės laiko susikaupt ir pasiruošt pasaulio taurei. Deutschland Deutschland uber alles, kai sako :)