šiek tiek visko apie nieką

Na štai jums ir vasara :) riedėjau dviračiu į darbą, truputį aplijo pakeliui, bet nesiskaito. Jau tikrai laikas šilumai ir saulei. Dar turbūt laikas prisiminti savo vargšą užleistą blog’ą su krūva pradėtų ir nepabaigtų įrašų, kurių tikriausiai taip ir nepabaigsiu. Taigis su sąlyga, kad pavasaris baigėsi, sugalvojau trumpai sau apžvelgti, kuo gyvenau paskutiniu metu. O stebėtis tikrai turiu kuo.

Turbūt didžiausias sukrėtimas susijęs su darbu. Ketverių metų dip‘ukuose aš taip ir neišdirbau. buvo likę mažiau nei mėnuo, bet koks skirtumas. Liūdna dėl daugelio dalykų: nes jau kuris laikas jaučiausi ten išsisėmusi ir nelabai reikalinga, nes pasirodė, kad iš tikrųjų nebebuvau ten reikalinga, nes mano tiesioginis vadovas nepasikalbėjo su manimi nei prieš, nei po atleidimo, nes tris savaites gyvenau kaip ant adatų vis galvodama, kaip čia su tuo darbu bus ir kaip reiks suktis toliau. Kągi. viskas turbūt tik į gera. Žiauriai pasisekė, kad priėmė mane čia, kad galiu bandyti užsiimti šiokia tokia interneto reklama ir tinklapių optimizavimu, kad turiu galimybę panaršyt ir susipažint su lietuvišku internetu, kuris visai įdomus. Kaip ten bebūtų, dip’uose nemažai išmokau (ir pasimokiau), už tai esu labai dėkinga.

Toliau Žalgirio reikalai. Labai labai džiaugiuosi, kad viskas neina blogyn, kad į stadioną renkasi žmonės, o komanda gana sėkmingai laikosi I lygoje. Smagu sekmadienius leisti stadione pardavinėjant bilietus, žinant, kad bent trupučiu prisidedu prie Vilniaus Žalgirio palaikymo. Štai ir pirmą išvyką jau padariau prieš trejetą savaičių, važiavau į Marijampolę pažiūrėt, kaip Žalgiris sužaidė su Alyčiu 1:1. Trečiadienį eisiu su bilietų pundeliu įleidinėt žmonių į stadiką ir stebėt, kaip mūsiškiai Mažeikius patvarkys, o savaitgalis nusimato išvien futbolinis: šeštadienį Marijampolėj mačas su Rumunija, o sekmadienį pajūryje Žalgiris žais su Klaipėdos Glestum. Taigi pasivažinėsiu gerokokai. Tikiuosi peeeeergaliųųųųų :)

Beje, ne per seniausiai atsirado ir Vilniaus Žalgirio tinklapis. Kol kas mažas ir paprastas, bet su planais plėstis ir tobulėti.

Kas dar. Dainuoja dūšia, kaip ten bebūtų :) Aha, įkrito mildasteris į pelkę, kai apie kitą pradedi galvoti žymiai daugiau negu apie save. Ir nelabai svarbu, ar tas kitas galvoja apie tave, svarbu, kad tas kitas yra kažkur, čia. kad galima susėst į automobilį ir be jokios priežasties nusibastyti iki Stelmužės ąžuolo. ar Ignalinos. ar Rygos. kad galima kažkam nunešti sumuštinį su termosu į darbą ir džiaugtis, kad kažkam bent truputį esi reikalinga.  kad yra kažkas, apie kurį galvoji ir šypsais, ir katras paryčiais atsiunčia žinutę pasveikindamas su pirmąja vasaros diena.

la vita e bella.)