Taigi jau gana seniai su Mantu po truputį dairėmės šuniuko jo tėvukams. Dairėmės dairėmės ir susiradom: žmonės atidavinėjo dvi mažutėles gražutes kalytes, kilmingas kiemterjeres. Susiskambinom, kad nuvažiuosim apžiūrėt. Baltupių soduose esančiame paklypusiame namuke, aptvertame aukšta tvora ir apaugintame vijokliais, pamatėme mazges ir greit nusprendėm vieną iš jų imti, tačiau ant nosies buvo šiokia tokia kelionė, taigi sutarėm, kad pasiimsime ją grįžę.

Grįžome, bet aš nebūčiau aš, jei viskas vyktų sklandžiai: pamečiau tų žmonių telefono numerį. Galvojau, nieko tokio – susirasiu skelbimą su tuo numeriu, bet ką jūs.. „Skelbimas nebegalioja!“. Gerai, tiek to, nuvažiuosim neįspėję. Vakarop Mantas negali. Kągi, važiuosim su nuomininke Renata.  Nuvažiavome. Tas pats namukas, tas pats kiemelis, ta pati tvora. Varteliai. O ant vartelių – grandinė ir spyna.

O dabar spėkit, kodėl aukščiau esančioje pastraipoje paminėjau tą aukštą tvorą ir vijoklius? Taaaip, aš ją perlipau :) Perlipau ir nutapsėjau iki namelio, šiaip netaip prisibeldžiau. Diedukai pakraupę: „Kaip jūs čia patekot??“ Smagiai pajuokavom, šuniuką pasiėmiau, bet įtariu, kad jau kitą dieną jie nusprendė vijokliu ir spyna neapsiriboti ir apsitverti spygliuota viela arba paleisti tvora elektros srovę.

Na, kol  jie galvoja, kaip apsaugoti savo namus nuo per tvoras lipančių moteriškių, mano namuose iki sekmadienio svečiuojasi štai šita padauža. :)

taip! tačiau dar labiau pasisektų, jei rastume antrą vairuotoją. o jį surasti, pasirodo, nėra taip lengva. visiems darbai, šeimos, reikalai. daugeliui mano draugų jau apie 30, kai kuriems – daugiau, taigi viskas suprantama. juokinga ir kiek liūdnoka, kai pagalvoju, kad jei visi būtume kokiais 7 metais jaunesni, pasiūlymas per dieną susiruošti ir tiesiog VAŽIUOTI žaibiškai susilauktų entuziazmo pilnų „GERAI, VAŽIUOJAM!“. o štai dabar..

dabar teks vairuoti vienai. ir pripažinti, kad 14 valandų išvairuoti nesugebėsiu net žinodama, kad judame ne bet kur.

na nieko, išgyvensim. jaudinuosi ir džiaugiuosi, kad vėl ir vėl teks pamatyti miestą, į kurį veda visi keliai. Praha, mes jau greit greit! :)

Gilumoj, kur be galo tylu,
Šitas liūdintis veidas gulėjo,
Negirdėjo lėtų spragilų
Nepavargstančio, aklo kūlėjo.

Abejingi, laimingi lašai!
Visas oras nuo lapų geltonas.
Tu kaip orkestrą lietų prašai,
Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais

Visada, visada, visada,
Kad lietus niekuomet nepraeitų,
Kad stovėtų šita valanda,
Tartum marmuro deivė balta,
Tarp užmiegančių, giedančių fleitų.

H. Radauskas

VMFD „Žalgiris“ vakar žaisdamas LFF taurės V etapo rungtynes,  pralaimėjo Plikių „Sakuonai“. Paskutinėmis pratęsimo minutėmis gavo į vartus kamuolį ir baigė šių metų pasirodymą pralaimėjimu II lygos komandai. Liūdna, ką bepridursi. :(

Paskutinės lygos rungtynės praėjo šūdinai. Pralaimėjo mūsiškiai Jonavos „Lietavai“, besivelkančiai pačioje turnyrinės lentelės apačioje. 2:1, kad juos kur. O ir Pietų-IV berniokai su vietiniais buduliais susimušė.

Taigi baigė VMFD Žalgiris I lygos sezoną penktoje vietoje. Na ir šaunuoliai. Kitąmet bus geriau. Reikia tikėti, kad bus.

O štai šiandien į www.zalgiris-vilnius.lt turėjau garbės patalpinti smagią naujieną: PARAMOS VAKARAS VILNIAUS ŽALGIRIUI – DUBLINE! Kaip iš tiesų smagu matyti, kad tai šen, tai ten atsiranda žmonių, kuriems rūpi. Surinks ar nesurinks tų pinigėlių – atskiras klausimas, tačiau pats faktas, kad vyksta kažkoks judėjimas – džiugina.

Tai va. Laikykitės, žaliai balti. Mumi su jumi, kaisako :)

VMFD Žalgiris

P.S. O rytoj tai dar rungtynės su Plikių „Sakuona“ Klaipėdoj ;)

[13:50:19] deimantas: rytoj vyjezdas
[13:50:21] deimantas: varai
[13:50:23] deimantas: ?
[13:50:25] milda: nevarau
[13:50:30] milda: senelio metinės
[13:50:31] deimantas: o xulia
[13:50:35] deimantas: aaaaaaaaa
[13:51:01] deimantas: tai ir seneli fanatelint.. vo (y) dovana butu
[13:51:16] milda: tai kad ten senelio mirties metinės :x
[13:51:25] deimantas: ups

Turbūt labia nekorektiška ir negražu, bet kelias minutes negalėjau nustot krizenus.

Aleksandras Makejevas groja Žalgiriui

Na, gal dėl to „kaip visada“ aš persūdžiau. Turėjom netgi renginio vedėją – charizmatiškąjį Vytarą Radzevičių. Aukcioną jis vedė puikiai. Mėgstu Vytarą dar nuo tų laikų, kai iki išnaktų žiūrėdavau Bushido „Rings“ kovas. Iki šiol įstrigę kai kurie jo pasisakymai, pvz „gruzinų raizgalynė ritasi per ringą“ (apie brolius Bitsadzes), o faktas, kad jis mielai sutiko padėti vedant renginį, dar padidino ir taip nemažas mano simpatijas jam :)

Vytaras Radzevičius aukcione bando prastumti seną Žalgirio kalendorių :)

Pinigų surinkom panašiai kiek ir per pirmą paramos vakarą. Šįkart žmonių buvo mažiau – turbūt dėl to, kad įėjimas kainavo 10Lt. Bet vistiek buvo labai miela matyti ne tik pažįstamus veidus iš tribūnos, bet ir senuosius Žalgirio žaidėjus, trenerį ir visus visus. Dar smagu, kad buvo visai pašalinių žmonių, kurie, išgirdę, kad tai paramos komandai vakaras, gyrė, rėmė, pirko keletą suvenyrų. Dar džiaugėmės, kad pavyko prisikviesti žurnalistų. Straipsniai „Vilniaus Dienoje“ ir kituose portaluose, reportažai per žinias ir t.t. Gal šįkart apie Žalgirį išgirs tie, kurie gali padėti. Gal.

O jei ir ne, tai blogiau nepasidarė nieko. Pasibuvom linksmai ir jaukiai. Aš pati tai tik giros buvau nuėjus į salę nusipirkt, nes pardavinėjau atributiką:

O štai pagrindiniai šio vakaro organizatoriai Rokas ir Deimantas nusipelnė ir poros bokalų :)

Linksmieji organizatoriai Rokas ir Deimantas :)

Gera taip, kad norisi rėkt, norisi susižnaibyt rankas, kad tik patikėčiau, jog viskas tikrai. Norisi nebeužmigt ir nebemirksėt, kad nepraleisčiau nei vienos minutės, nei vienos sekundės, kuria dalinuos.

vakar taip puiku buvo. ryto snaudulys, dienos klajonės ir maži džiaugsmai nusiaubiant mamos žirnius ar tyrinėjant delno linijas, vakaro nuovargis ir miegas – viskas dalinosi iš dviejų.

ar dar bus štai šitaip? aha, noriu tikėti ir tikiu.

šiandien užplūdus sentimentams atsiverčiau seną savo blog’ą. pradėjau skaityti – pasirodo, įamžinau savo pirmą apsilankymą stadione, Žalgirio varžybose :

shiandien pabuvojau pirmose savo gyvenime futbolo varzhybose. fc Vilnius priesh fc Zhalgiri. sirgau uzh zhalgiri. rekem, mosavom rankom ir keikemes, bet neveltui: 3:0 – tai jums ne juokas :)

tai buvo 2006 gegužės 16d. ėch. jau šeštadienį mūsiškiai žais su jonava. noriu vėl bent jau tokio rezultato. ir dar noriu, kad klube likę mažėliai susiimtų ir pasistengtų, ir kad kas nors paremtų pinigais. ir kad viskas būtų gerai ir gražu. viltis banguoja, bet vis lieka.